Aš kaip jau žinote esu vardu Monika, bet mieliau vadinuosi Bishojo arba Monkiki.
Esu Kaunietė - 'Saulės' gimnazistė, geltonkasė, žaliaakė, ir vieniems gan miela mergaitė, nors iš tikro tikras blogio įsikūnijimas, kurio mintys nelabai geros ir padorios ;D
Mėgstu visokiausias pramogas ir šiaip įdomius dalykus, bet kas gi to nemėgsta ;D.
Dievinu adrenaliną ir negaliu jam atsispirti, o greitos mašinos ir driftingas sugeba išvesti iš sveiko proto.
Kaip kažkas yra sakęs esu "kieta", nepasiduodu pirmam pasitaikiusiam ir nelabai reaguoju į replikas ar apkalbas. Į tai labiau žiūriu pro pirštus ir iš to tik pasijuokiu, nes žinau, kad net neverta stengtis į tai atsakinėti, nes bus tik blogiau.
Jau nugyvenau daug metų, , per juos visko patyriau ir su daug kuo susipažinau.
Atradau mėgstamiausią filmų žanrą - Siaubukus ;D Ką jau padarysi, esu pamišusi dėl siaubo, o ypač durno ir japoniško.
Mėgstamiausias knygas - Fantastinės su siaubo efektais ir kartais su meilės deriniais. Kažkada pradėjau dievinti visokius kraujasiurbius ir galiu prisipažinti, kad knygų apie vampyrus pas mane daugiau nei 30 ;D Ir jų vis daugėja, tad tai parodo, kad esu silpnavalė prieš banalybių banalybes ;D
Supratau, kad Lietuva nėra man skirta šalis - Joje manęs niekas nelaiko ir netraukia čia būti, o kai kas paklausia kodėl tai atsibosta vėliau klausytis banalių mano atsakymų ;D.
Išgirdau mėgstamiausią savo širdžiai muziką - Japonų ir Korėjiečių muzikos garsai mane varo iš proto, o ypač j-rock ir k-pop jau kelis metelius. ( Na... Tikriausiai šių šalių muzika tampa vis populiaresnė, tad nenuostabu, kad prie jos prisirišau).
Išmokau kalbėti daugiau, nei vien Lietuviškai - Anglų, Vokiečių ir jau Japonų pagrindai prie kurių sėdžių kiaurą parą, dar kažką bandau malti Korėjietiškai, bet tai nėra taip lengva kaip maniau. Stengsiuosi savo kalbas plėtoti dar labiau į Azijos pusę, vien dėl to, kad savo ateiti ir mokslus siesiu su Azijos regionu ;D
Pamečiau galvą dėl Korėjiečio - bet juk visiems tai pasitaiko, kad kartais pora varžtelių dėl amžiaus atsisuka ir jie tiesiog iškrenta.
Pagaliau gavau šansą mokytis VDU - ir esu dėl to laabai laiminga, pabuvojau teisės paskaituose ir susitupėjau, kad laiku atsisakiau noro būti teisininkė, nes mane iš karto atbaidė. Pasirinkau galiausiai kuo norėsiu būti, o dabar kol kas laukiu nesulaukiu naujų mokslų metų pradžios kada galėsiu sėsti prie stalo ant kurio gulės daugybė hieroglifų ir mane išmokys kažko daugiau nei iki šiol žinau;D.
Mano gyvenime buvo ir pakilimu ir nukritimu. Turėjau draugų ir priešų, laimingų ir liūdnų akimirkų. Bet kas šiais laikas tokių neturi, juk pastaruoju metu, gyvenimas visiems pateikia daug staigmenų ir dar dažniau visi gauna progų nusivilti.
Supratau, kad gyvenimas tėra kvailas žaidimas, kuris galiausiai baigsis vistiek pralaimėjimu, tad per daug nesistengiu jo tausoti ir stengiuosi išnaudoti visais įmanomais būdais.
Savo baimių dar neatradau - nežinau kodėl, tikriausiai dėl to, kad nebijau mirties, o juk ji pagal kažką yra baisiausia. Bet esu įsitikinusi, kad giliai širdyje yra užsislėpusi baimė dėl kažko ir vieną kartą ji pasirodys, kai to tikrai nereikės.
Pakeičiau mokyklą, atsidūriau malosnėje, nesvarbu, kad mokslas ten sunkus ir aš vargstu kaip koks ariantis arklys, svarbu viso to nauda man ir kad žmonės kuriuos ten radau yra nerealūs - o taip bijojau kažką keisti ;D.
Pasidariau skylę liežuvyje ir užsimaniau daugiau ;D Na taip, turiu jau silpnybę auskarams, tad pas mane jų padaugėja kai to visai nesitikiu ar kai užeina bloga nuotaika ir turiu adatėlių po ranka ;D ( ir visai čia ne taip kraupu, kaip daug kas galvoja).
Tvirtai nusprendžiau kur ir kokios tattoo noriu, gaila, teks laukti gerus metus , kol galėsiu išpildyti šią užgaidą.
Atradau žmones kurie mane supranta ir kuriuos aš suprantu. Jie daugeliui mano pažįstamu nepatinka, nes kažkodėl žmonės juos sugeba smerkti dėl stiliaus ir kažkokių tai užsiėmimų ( kurie po galais juk niekam nekenkia...).
Tiesiau rankas į mirtį - bet ji manęs nenorėjo. Nežino ką prarado xD Žinau, tai skamba keistai, bet tokia tiesa, esu keista asmenybė, kuriai kartais neatlaiko nervai ir nieko nesinori, kaip nulėkti nuo žemės paviršiaus.
Pasimaiviau prieš objektyvą ir man tai patiko - bet savo gyvenimo su tuo nesieju, nors kartais pasvajoju, kad galėčiau grįžti prie šio užsiėmimo...
Uždainavau prieš visą mokyklą, o vėliau ir prieš didesnę auditoriją - Jausmas buvo
pasakiškas, norėjau dar ir dar. Gal kada nors ateis laikas vėl tai daryti, juk kai kažkas patinka negalima to nustumti į kampą ir apie tai pamiršti ^^.
Pašokau Hip-Hop'ą gavau įkvėpimą judėti ir tuo esu patenkinta, nes paskutiniu metu šokiai ir judėjimas į ritmą mano gyvenime yra dažnas reikalas.
Savyje atradau kūrėjos gyslelę - Rašiau knygas, eilėraščius ir prozas, mokytojų ir draugų skatinama iki šių dienų mėginu dalyvauti įvairiuose konkursuose ir pateikti save žmonėms, atskleisti savo širdį ir mintis. Bandau ir kurti dainas, bet kol kas jos per daug graudžios, nesinori kad tokios išvystų ir tai per daug liūdną pasaulio šviesą.
Pasirašiau svajonių sąrašą, nors jis dar nėra tobulas, bet juo aš vadovaujuosi : Būti daugiau nei žmogumi ir ne tik gyventi įprastinį gyvenimą; iškėlus
galvą palikti Lietuvą ir būti laimingai ten kur šiltą, ten, kur aš pritapčiau su savo mąstysena ir pomėgiais; nugabenti savo širdį į išmylėtą ir gaila, jau radiacijos paveiktą Japoniją; rasti tą vienintelį žmogų su kuriuo galėčiau būti bet kokiomis sąlygomis; sužibėti ne tik savo šeimos akyse; padėti pasauliui tapti geresne vieta gyvenimui; išpildyti visas savo kvailas svajones ir dar daugiau tokių panašių dalykų.
*
Gavau laikinų ir amžinų draugų su kuriais, kad ir į pragarą galėčiau keliauti...Nors žinau, kad pragaro nėra, bet noriu pasakyti, kad tokių draugų kaip dabar turiu tikrai per daug neturėsiu ir jie man be galo svarbūs.
Supratau kas yra meilė ir atradau jausmus, kurie verčia mano širdį plakti ir nebūti jau tokia bejausme, o tai turbūt vienas svarbiausių dalykų.
Gavau dovanų pravardžių rinkinį ( Monkė, monkiki, Bishojo, Cold Blooded Bitch ( žinau - baisiai čia skamba, bet ką jau padarysi) , Vampyrė, Zuikelis ir t.t ).
Pastaruoju metu žmonės tiesiai šviesiai mane pavadina negražiai, bet aš su jais nesiginčiju ir bet kokius jų sugalvotus "vardus" priimu...Tegul sako ką nori, juk man nelabai svarbu kuo mane laiko ir kuo vadina tie, kurie patys nėra tobuli.
Išmokau dalinti juoką ir šypsenas.
Išmokau ir gauti kažką gero iš kitų ir būti patenkinta.
Svarbiausiai išmokau visus priimti ir su visais bendrauti. Išmokau vertinti žmogų už jo asmenybę <3
Ir kas be ko, išmokau baigti naudoti jūsų laiką ;D
P.S
Turiu aš:
Vos kelis mėgstamus patiekalus:
Sushi
Ramen makaronai
Aštrus maistas
Kelis gėrimus be kurių negyvenčiau:
Žalia/Raudona arbata
Raudonas vynas
Vyckos mineralinas
Kas dar ? ;D
Tie, kurių netoleruoju:
Forsai (Sorry, mane atbaido vaizdas kai pamatau kokį tai vaikiną po miestą su treningų trankantis...)
Rasistai (O paskui kitiems skundžiasi, kad mat jų kažkas nemėgsta)
...
Tie kuriuos toleruoju:
Gotai
Emo
Pankai
Visul key
Gėjai (o kas čia tokio jei jau tu gėjus >.> )
and etc.
Va, kad žinotumėt su kuo bendrauti rengiatės :
Temos pavadinimas: Monikita/Bela 
Pen. 08 12, 2011 9:00 pm